Vaikų psichologė, raidos terapeutė ir VšĮ „Laimingas vaikas“ vadovė Milda Karklytė – Palevičienė sako, kad norint užaugint laimingą vaiką, reikia įdėti darbo.

„Jei ant aukšto kalno pirmą kartą užsodintume vaiką ant dviračio ir paleistume važiuoti – kokia tikimybė, jog vaikas išmoktų važiuoti ir viskas baigtųsi sėkmingai? Ji yra, tačiau labai nedidelė. Kita vertus, jei visą laiką laikysime vaiką už dviračio sėdynės, neleisdami bandyti važiuoti savarankiškai – jis to niekada ir neišmoks ir pats dėl to jausis blogai. Taip pat ir gyvenime, pačiam vaikui augti, pasirinkti tinkamus sprendimus, ugdytis yra per daug sunku. Per didelis laisvės kiekis, ribų, taisyklių neturėjimas vaikui atneša žalos. Šioje vietoje jam būtina suaugusiųjų pagalba, taip pat pagalba būtina ugdant svarbius asmenybės įgūdžius“, – kalbėjo specialistė.

Be to, labai svarbu, jog matytume vaiką kaip asmenybę, suprastume, jog vaikas nėra mūsų nuosavybė – jis atskiras žmogus, per mus atėjęs į šį pasaulį. Tad būdami šalia turime jam padėti tapti geriausia savo paties versija.
Psichologės manymu, didis trukdis vaiko laimei – tinkamo pavyzdžio stoka šeimoje, ugdymo įstaigoje, visuomenėje. Be to, svarbu išmanyti bent esminius raidos psichologijos ypatumus – tik taip galima teisingai suprasti vaiko elgesį ir savijautą bei parinkti tinkamą suaugusiojo reakciją, elgesį.

Vaikas, jos teigimu, dažnai nesielgia patogiai, tačiau suaugusieji vis vien turi jį girdėti, matyti, suprasti.

„Kartais to „nepatogaus“ elgesio šaknys paprastos – vaikas didelę dalį dienos praleidžia ugdymo įstaigose, būreliuose, prie informacinių technologijų, o tikrojo buvimo kartu su svarbiausiais gyvenime žmonėmis jis turi vis mažiau. Vaikams tai kelia daug sunkių emocijų, o tai stabdo ir kitų sričių ugdymą“, – kalbėjo raidos terapeutė.

Todėl laimingas vaikas pagal M. Karklytę – Palevičienę yra žmogus, kurio poreikiai yra suprantami ir atliepiami, kuris turi gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei sąlygas ugdyti jam būtinus socialinius, emocinius ir akademinius įgūdžius.

„Dėl to tėvai ir mokytojai dar turi labiau padirbėti. Labai norėčiau pasakyti, jog jų bendradarbiavimas yra pakankamas. Džiaugiuosi, jog yra puikių pavyzdžių, kuomet pedagogai ir tėvai sudaro darnią komandą ir pasiekia puikių rezultatų. Deja, daug dažniau matome kovos lauką – atrodo, kad suaugusieji pradeda kovoti dėl savo galių, palikdami pati vaiką nuošalyje, ir „pergalė“ ar „tiesos įrodymas“ tampa svarbiau už vaiką“, – dėstė pašnekovė.

Vaikų psichologės Mildos Karklytės – Palevičienės komentaras internetiniame portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje ,,Kaip užauginti laimingą vaiką: kertinės taisyklės, kurias žino daugelis, bet netaiko“