Kūdikystėje patirtas nesaugumo jausmas: kas tai ir kokiais sutrikimais pasireikš ateityje?

Kūdikystėje patirtas nesaugumo jausmas gali pasireikšti labai įvairiai vėlesniame amžiuje, sako vaikų psichologė Milda Karklytė – Palevičienė.

Jeigu lėliukas jaučia, kad jo poreikiai patenkinami, į juos reaguojama su kantrybe ir meile, tuomet formuojasi pats stipriausias pamatinis saugumo jausmas: jis ima suvokti, jog šis pasaulis yra saugus. Priešingu atveju, ypač kai vaikelį pirmosiomis dienomis ar net valandomis palieka vieną, tai gali virsti įvairiomis problemomis.

Image result for crying kid

“Teko konsultuoti vieną berniuką, paliktą tikrosios motinos vos jam gimus. Jį atvedę įtėviai iš tiesų yra mylintys ir rūpestingi, bet vaikelis jaučia tokią baimę ir nesaugumo jausmą, kad iš to kyla didžiulių problemų. Užteko kelių pirmųjų gyvenimo dienų, kai jis buvo paliktas mamos, ir tas nesaugumo jausmas atsiliepia iki pat dabar, kai jam jau septyneri.

Kūdikystėje patirtas nesaugumo jausmas gali pasireikšti psichologiniais sunkumais ar net psichikos sutrikimais: depresija, nerimo, valgymo sutrikimais, priklausomybėmis ir kt. Žmonės, neturintys bazinio saugumo jausmo, nepasitiki kitais, nuolat jaučia baimę ir pavojų, nes niekada nėra užtikrinti, kad viskas bus gerai.

Jiems gali kilti noras žeminti, kontroliuoti kitus, taip gali susidaryti iliuzinis jausmas, jog per tokius veiksmus tarsi kontroliuojamas pasaulis, taip jis atrodo labiau nuspėjamas. Dar gali būti, kad toks žmogus visiškai nemokės būti vienas, jam nuolat reikės kito asmens pritarimo, jis reikalaus, kad jį nuolat girtų, liaupsintų, palaikytų, sakytų, kaip tu čia viską gerai darai. Jis gali prikibti prie kito asmens arba priešingai – vengti santykių, taip stengdamiesi išvengti galimo skausmo.

Moterys ir vyrai, neturintys bazinio saugumo jausmo, pasiryžę daryti bet ką, kad tik nesijaustų palikti arba, atvirkščiai, maniakiškai kontroliuoja kiekvieną partnerio žingsnį arba pasirenka gyvenimą be partnerio. Vaikystėje nepatirtas saugumo jausmas gali pasireikšti miego sutrikimais, pavyzdžiui, mano minėtas septynmetis dar niekaip nesugeba užmigti vienas, negali nusiraminti. Jeigu jam tik šmėstelės bent menkiausia abejonė, kad gali būti paliktas, jis ima berti ašaras ir nesugeba pats nusiraminti. Jam kažkur giliai užsifiksavę, jog jis jau buvo paliktas, ir dabar kiekvienas įtėvių išėjimas jam gali sukelti panikos priepuolius”, – sako. M. Karklytė-Palevičienė, Laimingasvaikas.lt įkūrėja.

[hr]

Straipsnis publikuotas žurnale “Tavo vaikas”. Nuoroda į straipsnį: https://bit.ly/2rfB4vA

 

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin

Jums gali patikti:

Hipergloba: ka ji kuria vaiko gyvenime?

Sakoma, kad meilės niekada nebus per daug. Bet perdėta vaiko globa nereiškia, kad jis yra labiau mylimas. Tas vištos perekšlės noras nuolatos laikyti viščiuką po …

Skaityti →

Psichologė apie vaikų auklėjimą: „Patyčios, žeminimas taip pat yra smurtas“

Per pastarąsias kelias savaites daugelis šeimų patyrė dvejopus jausmus, susijusius su vaikų priežiūra ir auklėjimu. Su psichologe Milda Karklyte – Palevičiene 15min studijoje diskutavome apie …

Skaityti →

Kaip užauginti laimingą vaiką: kertinės taisyklės, kurias daugelis žino, bet praktikoje netaiko (psichologės komentaras)

Suprasti vaiką, o ne elgtis kaip patogiau tėvams Vaikų psichologė, raidos terapeutė ir VšĮ „Laimingas vaikas“ vadovė Milda Karklytė – Palevičienė sako, kad norint užaugint …

Skaityti →