Apie mamos ryšį su vaiku kalbama išties daug. Tačiau tai nereiškia, kad ryšys su tėvu mažiau svarbesnis. Net moksliškai įrodyta, kad tėvo meilė vaiko emociniam vystymuisi yra tokia pati svarbi, kaip ir motinos. Tad ką reiškia būti geru tėčiu, kaip tokiu tapti ir koks jo vaidmuo vaiko gyvenime?
8 būdai, kaip tapti geru tėčiu:
1. Tvirta santuoka. Būti geru tėčiu – ne tik tinkamai laikyti kūdikį, užmigdyti vakare ar parodyti jam visas pasaulio šalis. Pirmiausia geras tėtis – geras vyras žmonai, gebantis na- muose sukurti stabilumą, ramybę ir meilę. Jei vyras gebės kurti tvirtą it uola santuoką, jam pavyks tapti ir geru tėčiu.
2. Laikas sau. Gimus vaikui daugelis tėvų taip pasineria į naujus vaidmenis, kad visiškai pamiršta save: sėdi tarp keturių sienų, neprisimena draugų, ankstesnio laisvalaikio, bijo kelti koją iš namų, kad tik mažyliui nieko nenutiktų. Taip elgtis nevertėtų. Kai mama po gimdymo sustiprėja, galima pamažu sugrįžti į ankstesnį režimą. Kol vaikas dar mažas, jis gana lengvai prisitaiko prie kelionių auto- mobilių, skrydžio lėktuvu, kavinės šurmulio ir pan. Per ilgai užsisėdint namuose gali kilti konfliktų, jaustis įtampa ir stresas, o tai tikrai negerai ne tik vaikui, bet ir tėvams.
3. Duoti laiko mamai. Tėtis vaiko gyvenime – ne mažiau svarbus nei mama. Tačiau pirmąjį pusmetį būtent ji praleidžia gerokai daugiau laiko su atžala. Tad gero vyro ir tėvo pareiga – ją pavaduoti. Išleisti puodeliui ka- vos su drauge, eiti su mažyliu į lauką ir leis- ti jai nusnausti, o jei nepavyksta pavaduoti pačiam, bent kartais pasikviesti senelius ar nusamdyti auklę.
4. Leisti laiką drauge. Daug dirbantiems tėvams dažnai atrodo, kad nebuvimą su vaiku gali kompensuoti dovanos, pramogos ar pan. Tačiau vaikui be galo svarbus su tėčiu praleistas laikas. Nustaty- ta, kad atžalai, kuri daug laiko praleidžia su tėvu, gyvenime kyla mažiau problemų. O vaiką, kuriam tėvas neskirdavo dėmesio, lydi daugiau sunkumų.
5. Jokio smurto ir žeminimo. Nevalia vaiko bausti fizinėmis bausmėmis ar žeminti žodžiais. Taip besielgiantis vyras nevertas pagarbos, greičiau jis – bailys.
6. Elgtis su vaiku, kaip norėtumėte patys. Tereikia prisiminti savo vaikystę ir akimirkas, kai buvote laimingiausi arba priešingai – liūdėdavote. Jei turėjote puikų tėvą, tiesiog tęskite geras tradicijas. Jei tokio tėvo nebuvo, tai puiki proga būti labiau mylinčiu, rūpestingesniu, o svarbiausia – geru tėčiu.
7. Girti vaiką. Mažiesiems labai svarbu sulaukti įvertinimo už pastangas, nuopelnus ar laimėjimus. O tai ypač svarbu daryti tėčiui. Tiesa, per- sistengti su pagyromis nereikėtų – jos turi būti konstruktyvios.
8. Meilė. Bene pats svarbiausias patarimas norint tapti geru tėčiu – mylėti vaiką ir nebijoti šio jausmo parodyti. Vaikas turi jausti, kad yra mylimas, tik taip jis augs laimingas. Jei norisi atžalą apkabinti, išbučiuoti ar tiesiog švelniai paniurkyti – būtent taip ir reikia daryti.
Vienišas tėtis.
Kartais nutinka, kad dėl tam tikrų priežasčių vyrui auginti vaiką tenka be mamos pagalbos. Tokioje situacijoje svarbu prisiminti, kad vaiko laimė nepriklauso nuo to, kiek asmenų jį augina ir auklėja. Gerokai reikšmingesnė meilė ir priežiūros kokybė.
Vienišam tėvui tenka daug daugiau atsakomybės negu gyvenančiam su antrąja puse, nes vienam reikia suderinti darbą, vaiko auklėjimą, namų ruošos darbus bei asmeninį gyvenimą ir laisvalaikį. Tad svarbu apsvarstyti, kokius namų ruošos darbus gali atlikti vaikas, jei jis jau gana didelis. Jei vyras išsiskyręs, jis neturėtų bijoti dalytis atsakomybe už vaiko auklėjimą bei jo dienos organizavimą su buvusia sutuoktine, susitarti vaiką pasiimti savaitgaliams. Taip pat nereiktų drovėtis kreiptis pagalbos į šeimos narius, draugus arba mokamas paslaugas teikiančias įmones, pavyzdžiui, samdyti auklę ar namų tvarkytoją. Visiems vaikams svarbiausia – saugumas, rūpestis ir stabilumas. Jiems būtina jaustis ap- saugotais nuo įvairių pavojų ir naujų pokyčių, todėl tėčio pareiga – namuose sukurti saugią atmosferą. Mažieji turi nuolat girdėti, kaip juos myli ir didžiuojasi.
Svarbi saugios ir stabilios namų atmosferos kūrimo dalis – pastovi dienotvarkė ir nuspėjama rutina. Žinoma, nebūtina griežtai laikytis visų taisyklių. Tačiau reikia įsidėmėti, kad vaikams pastovumas asocijuojasi su saugumu. Vaiko gerovei labai svarbu, kad tėtis tinkamai rūpintųsi ir savimi! Skirtų dėmesio mitybai, sportui, stresui valdyti, geram miegui. Išmok- tų atsipalaidavimo ar kitų priimtinų sveikatai nežalingų metodų, kurie padėtų atsikratyti įtampos. Stresą išgyvenantys tėvai kelią stresą ir vaikams.
Ar jis bus geras tėvas?
Norint žinoti, ar vaikų neturintis vyras ateityje bus geras tėtis, reikėtų stebėti jo santykius su savo tėvu. Jeigu pastarasis rūpestingas, jų santykiai šilti ir nuoširdūs, galima tikėtis, kad vyras bus atidus, dėmesingas ir geras savo vaikams. Tačiau tai nebūtina taisyklė. Gali būti, kad tėvo meilės ir rūpesčio nepatyręs vaikas ateityje iš visų jėgų stengsis atžaloms suteikti tai, ko pats vaikystėje negavo. Vyras taps dar geresniu tėčiu, jeigu bus patenkintas santykiais su vaiko mama, tad stengtis turėtų abu. Taip pat pastebėta, kad rūpestingesniais ir atidesniais tėveliais tampa vyresnio amžiaus vyrai.
-Oksfordo universiteto tyrėjai nustatė, kad vaikinai, kurių gyvenime tėvo vaidmuo labai menkas, dažniau patenka į policijos akiratį.
-Vanderbilto universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad mergaitės, kurios pirmuo-sius penkerius gyvenimo metus jaučia tėvo meilę ir rūpestį, bręsta lėčiau.
-Stebėdami tėtį bręstantys berniukai perima tėvo elgesio modelį, geba labiau suprasti savo jausmus ir emocijas.
-Vakarų šalyse apie ketvirtadalis vaikų gyvena nepilnose šeimose – tik su vienu iš tėvų. Pasaulyje šis skaičius siekia 16 %.
-84 % vaikų, gyvenančių nepilnose šeimose, gyvena su mamomis, likę 16 % – su tėčiais.
Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė
Tėvystės įgūdžiai pradeda formuotis nuo pačio žmogaus gimimo. Jam dar sąmoningai nesuprantant, priklausomai nuo jo tėvų ar globėjų elgesio, formuojasi tėvų ir vaikų santykių modelis, meilės, rūpesčio, dėmesio, artumo, bendrumo supratimas. Augdamas ir reaguodamas į supančią aplinką šį modelį žmogus vis papildo. Požiūrį į tėvystę, vaikų ir tėvų santykius gali veikti labai daug aplinkybių. Tarkime, kokie žmonės atrodo sektini ir autoritetingi? Ko tikimasi iš gyvenimo? Ar žmogui augant jo aplinkoje buvo mažų vaikų? Galbūt jis turėjo prižiūrėti mažuosius? Kaip jo tėvai vertina tėvystės patirtį? Kaip kiti pažįstami suaugę atsiliepia apie tėvystės patirtį? Galima vardyti ir vardyti…
Galiausiai, kai žmogus suauga ir pradeda planuoti vaikutį, labai svarbu, ar tam ruošiasi ne tik fiziškai, tačiau ir emociškai. T. y. kaupia ypač svarbias vaiko raidos ir psichologines žinias, domisi priežiūra, įvertina, koks jo paties indėlis bus reikalingas vaikučiui. O pati svarbiausia patirtis – atžalos gimimas. Dažnai tėvus šis įvykis gerokai ,,papurto“. Jie sako, kad nors domėjosi ir mokėsi, bet vaikučio atėjimas sukėlė daug įvairių emocijų ir patirčių, toli gražu ne visada tik geriausių. Ir tai visai natūralu. To nepatyrus sunku įsivaizduoti, kas laukia. Tačiau visi tėvai sutinka, kad turimos žinios gerokai padeda susidoroti su šiais sunkumais, o būdami su vaikeliu jie auga ir mokosi toliau. Greičiau ar lėčiau pasiekiamus stiprius tėvystės įgūdžius lemia kiekvieno gyvenimiška patirtis ir asmeninės savybės. Sąmoningai domintis ir dirbant su savimi tikrai galima juos išsiugdyti.
Straipsnis publikuotas žurnale ,,Prie kavos”, 2017 m., 33 nr.